Įsteigimas Lietuvoje
Po I pasaulinio karo Lietuvos prezidento A. Smetonos žmona ponia Zofija Smetonienė pakvietė seseris elzbietietes iš Karaliaučiaus atvažiuoti į Kauną. 1925 m. atvyko trys seserys vokietės: Masalina, Gerarda ir Terezija. Jos apsigyveno pas seseris benediktines. Slaugė ligonius namie, rūpinosi vargšais. Laikui bėgant atsirado lietuvaičių, norinčių įstoti į šią Kongregaciją. Tinkamos kandidatės buvo siunčiamos į Karaliaučių atlikti novicijatą. Po 2–4 m. jau su vienuoliškais drabužiais seserys sugrįžo į Kauną. Nors seserų buvo nedaug – tik 15, buvo įkurti dar du filialai: vienas Jurbarke, čia seserys turėjo vaikų prieglaudą, kitas – Švėkšnoje, kur sesuo Bonita statė ligoninę. Kaune seserys dirbo Šv. Luko ligoninėje, kuri priklausė gydytojui Gyliui.
Išganymas – žemėje žmogui svarbiausias dalykas, kurio esmė, kad jis siektų besąlygiško atsidavimo Dievui ir viską darytų iš nuoširdžios meilės Jam.
