Šv. Elzbietos seserų kongregacija Šv. Elzbieta

Istorija
Šv. Elzbieta
Steigėjos
Dvasingumas
Bendruomenė
Ugdymas
Apaštalavimas
Viską daryti iš meilės Dievui, o ne dėl užmokesčio.
K. Volff. Kongr.ist., I t., p. 22


Vienuolyno namai Kaune


Kaune gyvenančios seserys neturėjo savo namo. Būtinai reikėjo statyti vienuolyną, kuriame visos seserys galėtų gyventi vienuoliškai po vienu stogu. Ir štai kokiais Dievo Apvaizdos sutvarkytais keliais seselės dovanai gavo žemės sklypą, kuriame pasistatė vienuolyną. 1931 m. liepos 6 d. ponia Marcelė Mačiulytė, prelato Jono Mačiulio–Maironio sesuo, Vilkaviškio kurijai padovanojo savo žemės sklypą, apie 0,5 ha su mediniu namu bažnyčios reikalams. Ponios Marcelės sąlyga buvo, kad dovanotam žemės sklype Kurija pastatytų bažnytėlę su Šv. Onos altoriumi. To negalint įvykdyti, dovanotas turtas turi būti panaudotas katalikiškiems švietimo bei labdaros tikslams. Kurija jai padovanotą turtą išnuomojo Šv. Vincento Pauliečio draugijai, kuri čia įkūrė vaikų prieglaudą – darželį. 1939 m. rugpjūčio 25 d. Vilkaviškio kurija tą sklypą padovanojo Šv. Elzbietos seserų kongregacijai. Tuomet seserys pradėjo ruoštis vienuolyno statybai.

Seserys prie statomų namų KauneNamo projektą parengė architektas Reisonas. Statyba vyko labai sparčiai: iki 1939 metų šv. Kalėdų trijų aukštų namas pastatytas iki stogo. 1940 m. birželio 15 d. užėmus Lietuvą bolševikams, neįrengtas vienuolyno namas nacionalizuotas. Užėjus vokiečiams 1941 m. liepos 26 d. grąžinamas. Laimėjus karą bolševikams, vienuolynas vėl nacionalizuojamas. Okupacijos laikotarpiu čia buvo įsikūrusi pradinė mokykla. 1963 m. kilus gaisrui mokykla buvo uždaryta ir septynerius metus namas stovėjo tuščias. Po septynerių metų buvo padarytas remontas, įkurti kultūros namai bei biblioteka veikė iki 1990 metų. Sovietmečiu seserys gyveno atskirai, savo butuose, dirbo ligoninėse bendrosios praktikos slaugytojomis.

į viršų