Šv. Elzbietos seserų kongregacija Šv. Elzbieta

Istorija
Šv. Elzbieta
Steigėjos
Dvasingumas
Bendruomenė
Ugdymas
Apaštalavimas
Kiekvienas žmogus, remdamasis prigimtiniu dėsniu ir Dievo įsakymais bei kitomis atitinkamomis taisyklėmis, privalo pasiekti tokį tobulumą, kad protingai, Kristaus Evangelijos dvasia, prisitaikydamas prie įvairių sąlygų praktiškai įgyvendintų tam tikrą veiklą ir laikytųsi gyvenimo būdo, kuriais pasitarnautų jo paties ir kitų tobulumui ir pašventinimui.
M. Merkert


Regulos principai ir šventės


Regulos principai

Kongregacijos dvasingumas atsispindi veikloje, kurią pradėjo Dievo įkvėpta Klara Wolff. Jos gyvenimo šūkis: „Iš meilės Dievui, ne dėl užmokesčio“. Savo dienoraštyje 1843 metais Klara rašo, kad ligonių slauga turi būti nesavanaudiška, be užmokesčio, seserys nuolat iš meilės Dievui meldžiasi už ligonius, jas vienija bendra malda, valgymas, penktadieniais – tyla.

Steigėjos nuo pat veiklos pradžios pasiryžo „melstis už vargšus ligonius“. Sekdamos jų pavyzdžiu matome čia savo užduotį malda ir aukomis prašyti kitiems dvasinių ir materialinių gėrybių.

Kiekvieną dieną dalyvaudamos Eucharistinėje aukoje semiamės jėgų tolesniam bendruomeniniam gyvenimui ir mūsų apaštalavimo įvairiems reikalams.

Popiežius Jonas Paulius II sako, kad „kiekviena vienuolė privalo kasdien skirti daug laiko, kad Viešpaties akivaizdoje išreikštų jam savo meilę, o visų pirmiausia leistis būti jo mylima“.

Sesuo įpareigota kasdienei mąstomajai maldai. Dievo žodžio mąstymas padeda geriau pažinti Triasmenio Dievo veikimą. Kristus Švenčiausiajame Sakramente, kaip mūsų bendruomenės centras, yra nuolat tarp mūsų, todėl dažnai adoruojame jį koplyčioje. Šis asmeninei maldai skirtas laikas suteikia galimybę sustiprinti meilę Kristui ir dvasiškai atsinaujinti, anot vienos iš steigėjų Motinos Pranciškos, „mūsų vienintelis džiaugsmas privalo būti tabernakulis“.

Susikaupimas ir tylėjimas yra būtini mūsų dvasiniam gyvenimui, nes Dievo žodį galime išgirsti tik tyloje. Šv. Teresė Avilietė apie tylą sako: „Tik tas, kuris tyli, gali išgirsti Dievo balsą.“ Tylėjimas suteikia galimybę susitikti su Dievu, padeda pajusti jo buvimą tarp mūsų ir atsiverti jo įkvėpimams.

Liturginės ir vienuolinės šventės

Šalia pagrindinių liturginių švenčių, turime savo vienuolines šventes. Ypatingai švenčiame: Švč. Jėzaus Širdies iškilmę, nes steigėjos paaukojo jai savo veiklą; Švč. M. Marijos Aplankymo šventę kaip įžadų atnaujinimo dieną; Šv. Elzbietos iškilmę kaip mūsų globėjos šventę; šv. Juozapą pagerbiame kaip dvasinio gyvenimo globėją; Šv. kankinių Kozmo ir Damijono dieną švenčiame kaip kongregacijos įkūrimo dieną; šv. Pranciškų Asyžietį paminime kaip steigėjų globėją, šv. Augustiną, šv. Mykolą Arkangelą ir šv. Joną Evangelistą prisimename kaip mylimiausius šv. Elzbietos globėjus.

į viršų