Šv. Elzbietos seserų kongregacija Šv. Elzbieta

Istorija
Šv. Elzbieta
Steigėjos
Dvasingumas
Bendruomenė
Ugdymas
Apaštalavimas
Viską daryti iš meilės Dievui, o ne dėl užmokesčio.
K. Volff. Kongr.ist., I t., p. 22


Pasiaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai ir Dievo Motinos pavyzdys


Pagarba Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai yra mūsų vertingas dvasinis paveldas. Sekdamos mūsų steigėjų pavyzdžiu, atsiveriame Jėzaus meilei, kad galėtume ją perduoti žmonėms. Švč. Jėzaus Širdis buvo steigėjų apaštalavimo ir šviesos bei jėgų šaltinis. Jai savo veiklą jos paskyrė 1842 metais, kankinių ir gydytojų Šv. Kozmo ir Damijono šventės dieną.

Tą dieną steigėjos dalyvavo Eucharistijoje, kurią aukojo kunigas Pranciškus Fišeris. Paskui grįžusios į savo namus Klara, Matilda, Marija ir Pranciška paaukojo save ir savo veiklą Švč. Jėzaus Širdžiai:


„O garbingiausioji mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus Širdie, adoruojame Tave su tokiu uolumu, kokiu tik galime. Aukojame Tau visas mūsų mintis, žodžius, darbus ir kančias; tegul jie tarnauja, o skaidriausias malonės šaltini, Tavo garbei ir mūsų išganymui.

Dieviškoji Jėzaus Širdie, o kad galėtume, Tave adoruodami Švenčiausiajame Sakramente po duonos ir vyno pavidalais, teikti Tau tokią garbę ir meilę, kokią nepaliaujamai teikia Tau dangaus angelai. Būki mums gynėju mūsų žemiškos kelionės metu ir prieglauda mirties valandą.

Prašome Tave suteikti šių malonių mūsų seserims, mūsų globai patikėtiems vargšams ir ligoniams, visiems mūsų giminėms, draugams, geradariams, nusidėjėliams ir mirštantiems bei visiems šio ašarų klonio žmonėms.

Tegul Tavo brangiausiojo Kraujo nuopelnai jiems ir mums taps išganymo laidu. Padaryk taip pat šio lobio dalyviais visas skaistyklos sielas ir leisk joms matyti Tave amžinoje laimėje. O dieviškoji mūsų Išganytojo Širdie, išklausyk mūsų maldas ir neatmesk Tavo tarnaičių šauksmo. Amen.“

1842 m. rugsėjo 27 d. Pasiaukojimo aktas

„Šis kultas apima neribotos Jėzaus meilės žmonėms garbinimą ir Jo besąlygišką atsidavimą Tėvui, apie kurį kalba Evangelija. Garbindami Jėzaus Širdį, jaučiamės apglėbti Jo meilės kartu su visais mūsų silpnumais.“ (Konst. 60.) Apie gailestingąją Jėzaus Širdį steigėjos sako: „Gundymo metu glauskimės prie Jėzaus perverto šono, kur surasime jėgų nugalėti blogį, atrasime tylą ir ramybę, kai slegia mus liūdesys.“

Klara Wolff, Marija Merkert, Matilda Merkert ir Pranciška Werner jautė didelę pagarbą Dievo Motinai. Pasitikėdamos Jos pagalba jos nusprendė, kad kiekviena sesuo įsipareigoja įžado galia švęsti Švč. Dievo Motinos Aplankymo dieną kaip specialią šventę.

į viršų